Galerija

1000+ eksponatų

Tai galimybė susipažinti tiek su senosios Kinijos, Japonijos įspūdingais porceliano gaminiais, tiek ir su geriausiais Europos manufaktūrų, pradedant Meiseno, KPM – Karališkoji Porceliano manufaktūra (Berlynas), Fiurstenbergo, Frankentalio, Nimfenburgo, Valendorf, Volksted, Sitzendorf ir kitais Vokietijos gamintojais, o taip pat ir Austrijos, Anglijos, Prancūzijos, Čekijos, Italijos, Ispanijos, Danijos ir kt. Europos šalių. Laikmetis apima nuo XVIII a. iki šių dienų.

Galerijoje eksponuojami porceliano dirbiniai

Nuostabaus grožio rankomis tapytos ir auksuotos vazos, šviestuvai, didelės ir mažos figūrųh kompozicijos, baltos biskvito (neglazūruotas porcelianas) didelės ir mažos figūros bei kompozicijos.

Porceliano gaminių stilių įvairovė nuo imari (japonų), baroko, rococo, ampyro, klasicizmo, artdeco, artnuovo iki modernizmo, post modernizmo.

Taip pat ekspozicijoje pamatysite XIX a. prancūzų Napoleon III stiliaus baldus, tapytas rankomis vitrinas, rankų darbo ąžuolinius kabinetinius baldus ir kt. Nustebins gausi ir įvairi XIX – XX a. dailės kūrinių paroda, tai ir portretai, ir natiurmortai, peizažai.

Kaip mus rasti? Kainoraštis

PORCELIANO ISTORIJA

Porcelianas – “baltasis auksas” iš Kinijos, už kurio gamybos paslapčių išdavimą grėsė mirties bausmė, nepaisant to-šiuo metu paplitęs visame pasaulyje. Kiekvienas savo namuose turime porcelianinių indų, vazų ar iš močiutės paveldėtų statulėlių. Gal būt tai nėra dirbiniai iš kietojo porceliano, kurio gaminiai – itin brangūs ir vertingi, tačiau nebetenka valgyti iš rudos, juodos ar pilkos spalvos indų, kaip tai buvo viduramžiais. Kietojo porceliano sudėtis – 50 % kaolino, 25 % kvarco, 25 % lauko špato, bei deginamas itin aukštoje 1400-1500 laipsnių temperatūroje apie 44 valandas. Iki šiol nesutariama, kada jis buvo išrastas, vieni teigia, kad Šangų dinastijos metais, kurios religija buvo šamanistinio pobūdžio IX-XVI a.pr.m.e., kiti - kad VI mūsų eros amžiuje, Mingų (1368-1644 m.) dinastijos valdymo laikotarpiu. Nors porceliano gamybos paslaptys buvo akylai saugotos, vis dėlto manoma, kad jos buvo išvogtos, ir tai lėmė, kad kietasis porcelianas paplito šalyse – XV a. jis pradėtas gaminti Japonijoje, kiek vėliau Korėjoje.

Pirmasis į Europą porcelianą atvežė keliautojas Markas Polas (1254-1324) – Venecijos pirklys ir keliautojas. Jis 1295 m. Į Europą atvežė mažą baltą vazelę, šiuo metu saugomą Šv.Morkaus katedros lobyne Venecijoje. Beje Markas Polas yra ir žodžio „porcelianas“ sumanytojas - itališkai „porcella“- kriauklė. Spalvotais piešiniais marginti balti indai europiečiams padarė milžinišką įspūdį, nenuostabu, kad tuometiniai Europos valdovai užsidegė mintimi porcelianą gaminti Europoje. Porceliano gamyba, degimas buvo paslaptis, už kurios išdavimą meistrai ir jų šeimos nariai buvo baudžiami mirtimi. Išgauti „baltojo aukso“ paslaptį buvo praktiškai neįmanoma, tad reikėjo ją tiesiog atrasti patiems. XVI a. Florencijoje buvo pradėtas gaminti minkštasis Mediči porcelianas (išlikę apie 50 gaminių), tačiau jis nepasižymėjo tomis savybėmis, kuriomis garsėjo kinų kietasis ir Italija netapo porceliano sostine, nors ji nuo seno garsėjo stiklo dirbiniais ir pirmasis porcelianas atkeliavo būtent čia.

Labiausiai porcelianui Europoje nusipelnė Žygimanto Augusto įpėdinis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Augustas II Stiprusis (1670-1733), įkūręs Meiseno manufaktūrą netoli Drezdeno miesto Saksonijoje. Stipriuoju jis buvo pramintas dėl savo nepaprastos fizinės jėgos. 1708 m.vokiečiui alchemikui Johanui Fredrichui Biotgeriui po ilgalaikių bandymų, vadovaujant jo mokytojui mokslininkui E.Waltheriui von Tschirhausui (mirė nesulaukęs bandymų rezultato), pavyko sukurti kietojo porceliano formulę. Autoritetinga komisija pripažino, kad šis porcelianas nei kiek nenusileidžia sukurtam Kinijoje. 1710 m. Meisene pradėjo veikti pirmasis Europoje porceliano fabrikas, veikiantis iki šiol. Bijodamas prarasti porceliano gamybos paslaptį, Augustas Stiprusis perkėlė fabriką į Meiseno Albrechtsburgo pilį, o garsųjį alchemiką įkalino ir pastatė sargybą. Tačiau paslapties išsaugoti nepavyko ir porcelianas pradėtas gaminti ir kitose Europos valstybėse. Apie 1770 m. Europoje jau veikė apie 20 manufaktūrų.

Įdomus faktas: Augustas Stiprusis Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui už 151 porcelianinę vazą sumokėjo 600 dragūnų pulku. Už vieną vazą buvo galima gauti vieną arklį ir keturis vyrus. Meisen porcelianas yra laikomas aukščiausia porceliano rūšimi ir neretai apdovanojamas tokiais epitetais kaip aristokratiškas ar karališkas. Šios rūšies porceliano gaminiai yra neatsiejama prabangių viešbučių, restoranų interjerų dalis, taip pat puošia privačių kolekcininkų namus ir žinoma saugoma muziejuose.

KAINORAŠTIS

Suaugusiems

7 €

Moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems

6 €

Gido paslaugos (45 min.) *

50 €

Vaikams iki 7 metų **

Nemokamai

* - reikalinga registracija elektroniniu paštu registration@aviapark.lt arba tel. +37061839936

** - tik lydint suaugusiems asmenims.

KONTAKTAI

Porceliano galerija yra įsikūrusi Įstros aviacijos muziejuje

Adresas: Stanionių kaimas, Panevėžio rajonas, LT-38436, Lietuva
Koordinatės: 55.827269, 24.359829

Porceliano galerijos darbo laikas:

Pirmadienis : Nedirbame
Antradienis - Šeštadienis : 10:00 - 19:00
Sekmadienis : 12:00 - 18:00